| | Popieius Benediktas XVI
inia 41-osios Pasaulins komunikavimo dienos proga
Tema: „Vaikai ir visuomens komunikavimo priemons: ikis ugdymui“
2007 m. gegus 20 d.
Brangs Broliai ir Seserys,
1. Keturiasdeimt pirmosios Pasaulins komunikavimo dienos tema „Vaikai ir visuomens komunikavimo priemons: ikis ugdymui“ kvieia mus apmstyti dvi labai svarbias tarpusavyje susijusias temas. Pirmoji yra vaik ugdymas. Antroji, galbt maiau akivaizdi, bet ne maiau svarbi, – iniasklaidos ugdymas.
Šiandien ugdymui kylantys sudtingi ikiai danai susij su didjania iniasklaidos taka ms pasaulyje. Padedama sparios technologijos pltros, iniasklaida, kaip globalizacijos reikinio aspektas, esmingai formuoja kultrin aplink (plg. Jonas Paulius II. Apatalikasis laikas Sparti pltra, 3). I tikrj kai kurie mons tvirtina, jog ugdomoji iniasklaidos taka konkuruoja su mokyklos, Banyios ir gal net eimos taka. „Daugeliui tikrov yra tai, k, kaip toki, apibria visuomens komunikavimo priemons“ (Popieikoji visuomens komunikavimo priemoni taryba. Aetatis novae, 4).
2. Santyk tarp vaik, iniasklaidos ir ugdymo galima svarstyti dviem poiriais: kaip vaik ugdym per iniasklaid; taip pat kaip vaik ugdym turti tinkam nuostat iniasklaidos atvilgiu. I to kyla tam tikras savitarpio ryys, rodantis tiek iniasklaidos industrijos atsakomyb, tiek poreik, kad skaitytojai, irovai ir klausytojai aktyviai bei kritikai dalyvaut. Atsivelgiant tai, btina ugdyti vaikus tinkamai naudotis iniasklaida, siekiant j kultrins, moralins ir dvasins sklaidos.
Kaip galima apsaugoti ir puoselti bendr gr? Tvams, Banyiai ir mokyklai tenka atsakomyb ugdyti vaik gebjim kritikai atsirinkti naudojantis iniasklaida. Tv vaidmuo yra pirmins svarbos. Jie turi teis ir pareig utikrinti, kad iniasklaida bt naudojamasi protingai, ugdydami savo vaik sin daryti sveikus ir objektyvius sprendimus, kuriais jie po to vadovaudamiesi pasirinkt ar atmest esamas programas (plg. Jonas Paulius II. Apatalikasis paraginimas Familiaris consortio, 76). Taip darydami tvai turt bti drsinami ir padedami mokykl bei parapij, ir tai laiduot, kad is sunkus, taiau nuopelningas tvysts aspektas yra palaikomas platesns bendruomens.
Ugdymas, kaip naudotis iniasklaida, turt bti pozityvus. Kai vaikams perteikiami estetiniu ir moraliniu poiriu ikils dalykai, jiems padedama ugdyti protingum, lavinti vertinimo ir skyrimo gdius. Svarbu pripainti pamatin tv pavyzdio vert ir naud supaindinant jaunim su vaik literatros klasika, menu ir vertinga muzika. Nors populiarioji literatra visuomet turs savo viet kultroje, taiau sensacij vaikymosi pagunda ugdymo vietose neturt bti pasyviai priimama. Grois, savotikas dievikumo veidrodis, kvepia ir gaivina jaunuoli irdis bei protus, o bjaurumas ir vulgarumas turi lugdant poveik nuostatoms ir elgsenai.
Ugdymas naudotis iniasklaida, panaiai kaip ir ugdymas apskritai, reikalauja ugdymo, kaip naudotis laisve. Tai yra pareigojanti uduotis. Laisv taip danai pateikiama kaip nepaliaujamas malonum ir nauj patiri iekojimas. Taiau tai yra pasmerkimas, o ne ilaisvinimas! Tikroji laisv niekada negalt pasmerkti individo, ypa vaiko, nepasotinamam naujovi iekojimui. Tiesos viesoje tikroji laisv patiriama kaip lemiamas atsakas Dievo itart monijai „taip“, raginantis mus ne be atrankos, bet laisvai pasirinkti visa, kas yra gera, teisinga ir grau. Tvai, bdami tos laisvs saugotojai, duodami savo vaikams tolydio vis didesn laisv, veda juos gil gyvenimo diaugsm (plg. Kalba V Pasauliniame eim susitikime. Valensija, 2006 m. liepos 8 d.).
3. Š nuoird tv ir mokytoj trokim ugdyti vaikus groio, tiesos ir grio keliais iniasklaidos pramon gali palaikyti tik tokiu mastu, kiek ji ugdo pamatin mogaus orum, tikrsias santuokos ir eimos gyvenimo vertybes, puoselja pozityviuosius monijos pasiekimus bei tikslus. Taigi ne tik tvai ir mokytojai, bet taip pat visi turintieji pilietin atsakomyb ypa dmesingai ir net kaip neatidliotin btinyb velgia iniasklaidos, sipareigojusios veiksmingai ugdyti ir laikytis etikos norm, reikalingum.
Ireikdami tikjim, kad daugelis moni, sitraukusi visuomens komunikavimo srit, nori daryti tai, kas teisinga (plg. Popieikoji visuomens komunikavimo priemoni taryba. Visuomens komunikavimo etika, 4), turime taip pat pripainti, jog dirbantieji ioje srityje susiduria su „ypatinga psichologine tampa ir etinmis dilemomis“ (Aetatis novae, 19), ir tai dl komercinio konkuravimo kartais pastmja komunikavimo darbuotojus taikyti emesn norm standart. Bet kokia tendencija gaminant programas bei produktus – taip pat animacinius filmus ir vaizdo aidimus – kai pramogos vardan auktinama prievarta ir vaizduojama antisociali elgsena arba sumenkinamas mogaus lytikumas, – yra ikrypimas, juo labiau pasibjaurtinas, kai ios programos skiriamos vaikams bei paaugliams. Kaip galima bt paaikinti i „pramog“ nesuskaiiuojamai daugybei nekalt jaunuoli, i tikrj keniani dl smurto, inaudojimo ir prievartavimo? Šiuo poiriu visiems vertt apmstyti prieingyb tarp Kristaus, kuris laimino vaikus, „apkabindamas ir ddamas ant j rankas“ (Mk 10, 16), ir to, kuris „papiktint bent vien i it mautli” – „jam bt geriau, jei ant kaklo bt umauta girnapus ir jis bt mestas jron“ (Lk 17, 2). A vl kreipiuosi iniasklaidos industrijos vadovus, ragindamas ugdyti ir raginti gamintojus saugoti bendrj gr, laikytis tiesos, saugoti individual mogaus orum ir ugdyti pagarb eimos poreikiams.
4. Pati Banyia, vadovaudamasi jai patiktos iganymo inios viesa, taip pat yra monijos mokytoja ir sveikina galimyb pasilyti pagalb tvams, aukltojams, komunikavimo srities darbuotojams ir jaunuoliams. Banytins parapij bei mokykl programos turt iandien sudaryti iniasklaidos ugdymo avangard. Banyia vis pirma trokta dalytis tokia mogikojo orumo vizija, kuri sudaro visokio vertingo mogikojo komunikavimo erd. „velgiu Kristaus akimis ir taip galiu dovanoti kitam daugiau negu trkstam iorini dalyk: galiu dovanoti jam meils vilgsn, kurio jis pasigenda“ (Deus caritas est, 18).
I Vatikano 2007 m. sausio 24 d.,
per Šv. Prancikaus Salezieio vent.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir
